Kodėl skiriasi benzino ir dyzelino kainos?

Benzino ir dyzelino kainos degalinėse gali skirtis net tada, kai abi kuro rūšys gaminamos iš tos pačios žaliavos – naftos. Galutinę kainą lemia ne vien žalios naftos vertė. Jai įtakos turi kuro gamybos procesas, sezoninė paklausa, mokesčiai, logistikos sąnaudos, biokomponentų naudojimas ir situacija tarptautinėje naftos produktų rinkoje. Dėl to vienu laikotarpiu brangesnis gali būti benzinas, o kitu – dyzelinas.

Benzino ir dyzelino kainą lemia ne tik naftos kaina

Žalia nafta yra pagrindinė benzino ir dyzelino gamybos žaliava, todėl jos kainos pokyčiai paprastai turi įtakos abiem produktams. Tačiau naftos kaina sudaro tik dalį sumos, kurią vairuotojas mato degalinės švieslentėje. Naftos perdirbimo gamykloje iš vienos žaliavos pagaminama daug skirtingų produktų, o jų pasiūla ir paklausa rinkoje nėra vienoda.

Benzino ir dyzelino kainos tarptautinėje didmeninėje rinkoje formuojasi atskirai. Jeigu tam tikrame regione staiga padidėja dyzelino poreikis arba sumažėja jo pasiūla, dyzelinas gali brangti net ir tuo metu, kai žalios naftos kaina beveik nesikeičia. Analogiškai gali keistis ir benzino kaina.

Pagrindiniai faktoriai įtakojantys benzino ir dyzelino kainas:

• žalios naftos ir naftos produktų kainos tarptautinėse rinkose;
• naftos perdirbimo sąnaudos ir gamyklų pajėgumai;
• benzino ir dyzelino pasiūlos bei paklausos santykis;
• transportavimo, saugojimo ir degalinių veiklos sąnaudos;
• mokesčiai bei privalomų biokomponentų kaina.

Svarbus ir valiutų kursas. Nafta bei daugelis naftos produktų tarptautinėje prekyboje įkainojami JAV doleriais, todėl euro ir dolerio kurso pokyčiai gali paveikti kuro savikainą Europos rinkoje. Net stabiliai laikantis naftos kainai, silpnėjantis euras gali didinti importuojamų energijos išteklių kainą.

Kodėl dyzelinas kartais tampa brangesnis už benziną?

Dyzelinas naudojamas ne tik lengvuosiuose automobiliuose. Jis svarbus sunkiajam transportui, logistikai, žemės ūkiui, pramonei ir kitoms ekonomikos sritims. Be to, panašių savybių naftos produktai naudojami šildymui. Todėl dyzelino paklausa gali stipriai priklausyti nuo ekonominio aktyvumo, krovinių vežimo apimties ir metų laiko.

Sezoninė paklausa keičia kainų santykį

Šaltuoju metų laiku kai kuriose rinkose išauga distiliatų, kuriems priklauso ir dyzelinas, paklausa. Jei tuo pat metu naftos perdirbimo gamyklos negali pakankamai greitai padidinti gamybos arba atsiranda tiekimo sutrikimų, dyzelino didmeninė kaina gali kilti sparčiau nei benzino.

Benzinui dažnai būdingas kitoks sezoniškumas. Jo paklausa gali didėti šiltuoju metų laiku, kai žmonės daugiau keliauja automobiliais. Be to, skirtingiems sezonams gali būti naudojamos skirtingos benzino specifikacijos, todėl gamintojams tenka prisitaikyti prie techninių reikalavimų. Visa tai prisideda prie trumpalaikių kainų svyravimų.

Mokesčiai sudaro didelę degalų kainos dalį

Mažmeninėje degalų kainoje reikšmingą dalį sudaro mokesčiai. Benzinui ir dyzelinui taikomi akcizai gali būti nevienodi, todėl net ir panaši abiejų produktų didmeninė kaina nebūtinai reiškia tokią pačią kainą degalinėje. Prie kainos taip pat prisideda pridėtinės vertės mokestis.

Mokesčių politika gali keisti istoriškai susiformavusį benzino ir dyzelino kainų santykį. Jeigu vienos kuro rūšies akcizas padidinamas daugiau nei kitos, skirtumas degalinėse sumažėja arba net apsiverčia. Todėl lyginant kainas svarbu vertinti ne tik naftos rinką, bet ir konkrečioje valstybėje galiojančią apmokestinimo sistemą.

Biokomponentai taip pat turi įtakos

Į rinkoje parduodamus degalus tam tikromis proporcijomis gali būti įmaišomi biodegalai ar kiti atsinaujinančios kilmės komponentai. Benzinui ir dyzelinui naudojamos skirtingos sudedamosios dalys, kurių rinkos kainos taip pat svyruoja. Todėl pasikeitusi biokomponentų savikaina gali skirtingai paveikti galutinę benzino ir dyzelino kainą.

Kainų skirtumą degalinėse keičia logistika ir konkurencija

Didmeninė kuro kaina dar nėra galutinė mažmeninė kuro kaina matoma degalinėse. Degalus reikia atgabenti iki terminalų, laikyti saugyklose ir pristatyti į degalines. Įmonės taip pat patiria darbuotojų, elektros, infrastruktūros, atsiskaitymų ir kitų veiklos išlaidų. Šios sąnaudos gali skirtis priklausomai nuo degalinės vietos ir tiekimo grandinės.

Reikšmę turi ir vietinė konkurencija. Ten, kur nedideliame plote veikia daug degalinių, mažmenininkai gali aktyviau konkuruoti kainomis. Vietovėse, kur pasirinkimas mažesnis arba degalus pristatyti brangiau, kainų lygis gali būti kitoks. Todėl tos pačios dienos benzino ar dyzelino kaina skirtinguose miestuose ir net to paties miesto degalinėse nebūtinai sutaps.

Degalinės taip pat ne visada iš karto perkelia didmeninės rinkos pokyčius į mažmeninę kainą. Kuras gali būti įsigytas anksčiau, skirtingomis kainomis, todėl tarptautinės rinkos pokyčiai švieslentėse paprastai atsispindi su tam tikru vėlavimu. Dėl šios priežasties trumpalaikis naftos atpigimas nebūtinai reiškia, kad benzinas ir dyzelinas tą pačią dieną atpigs vienodai.

Kas svarbiausia lyginant benzino ir dyzelino kainas?

Benzino ir dyzelino kainų skirtumo nereikėtų aiškinti vien jų gamybos savikaina. Abi kuro rūšys konkuruoja skirtingose rinkose, turi nevienodą vartojimo struktūrą ir gali būti skirtingai apmokestinamos. Vienu metu svarbiausiu veiksniu gali tapti išaugusi dyzelino paklausa, kitu – benzino vartojimo sezonas, naftos perdirbimo gamyklų sutrikimai ar mokesčių pokyčiai.

Todėl nėra taisyklės, kad benzinas visada turi būti brangesnis už dyzeliną arba atvirkščiai. Kainų santykis nuolat keičiasi pagal visą grandinę nuo žalios naftos ir perdirbimo iki mokesčių, logistikos bei konkurencijos konkrečioje degalinėje. Būtent šių veiksnių visuma paaiškina, kodėl dviejų iš tos pačios naftos gaminamų degalų kainos gali judėti skirtingomis kryptimis.

Kasdienes benzino, dyzelino ir kitas kuro kainas galite stebėti kurokainos24.lt kuro kainų stebėjimo svetainėje.