Kodėl būtiniausios prekės nukainojamos mažiausiai
Lietuvos bankas aiškina, kad infliacijai matuoti naudojamas vartojimo prekių ir paslaugų krepšelis, kuris atspindi vidutinę šalies namų ūkių vartojimo išlaidų struktūrą. Tame krepšelyje greta pirkinių, kuriuos galima atidėti neribotam laikui, yra ir tai, be ko namų ūkis neapsieina nė vienos savaitės: duona, pienas, sūris, mėsa. Prekybos tinklų akcijų leidiniuose vaizdas beveik atvirkštinis, nes giliausios nuolaidos dažniausiai tenka ne toms prekėms. Toliau paaiškinama, kodėl nuolaidos gylis ir prekės svoris jūsų pirkinių krepšelyje linkę judėti priešingomis kryptimis, ir kaip į tai atsižvelgti planuojant mėnesio išlaidas.
Turinys
- Ką apie nuolaidų gylį rodo akcijų leidinių duomenys
- Kodėl kasdienės prekės nukainojamos sekliau
- Ką tai reiškia mėnesio biudžetui
- Ko šie duomenys nerodo
Ką apie nuolaidų gylį rodo akcijų leidinių duomenys
Nuolaidos gylis leidiniuose pasiskirsto pagal vieną dėsningumą: kuo prekė reikalingesnė kasdien, tuo mažesnis prie jos nurodytas procentas. Spalio 16 d. Lietuvos prekybos tinklų akcijų leidinių duomenys rodė 8 105 galiojančius pasiūlymus, o vidutinė nurodyta nuolaida juose siekė 31,9 %. Pagrindinių maisto prekių grupės laikosi žemiau to lygio, o sūrių bei pieno produktų atveju atotrūkis yra apie dešimt procentinių punktų.
Į pjūvį įtraukti tik tą dieną galiojantys prekybos tinklų leidinių pasiūlymai, neįskaitant alkoholinių gėrimų. Vidutinė nuolaida kiekvienoje grupėje apskaičiuota iš tų pasiūlymų, kuriuose procentas leidinyje išspausdintas, nes dalis tinklų skelbia tik akcijos kainą.
| Prekių grupė | Galiojančių pasiūlymų | Vidutinė nurodyta nuolaida |
|---|---|---|
| Sūriai | 132 | 21,2 % |
| Pieno produktai, kiaušiniai ir majonezas | 352 | 22,7 % |
| Bakalėja | 708 | 25,2 % |
| Kepiniai | 375 | 26,2 % |
| Mėsa, žuvis ir paruošti patiekalai | 719 | 29,6 % |
| Plytelės | 37 | 44,9 % |
Lentelės pagrindas yra „Akcijų Seklio“ kaupiama prekybos tinklų leidinių bazė, 2026 m. spalio 16 d. būklė.
Skaitant lentelę būtina turėti galvoje vieną dalyką: nuolaidos procentą leidiniai nurodo nevienodai dažnai. Bakalėjos grupėje jį nurodo apie 56 % įrašų, o plytelių grupėje 100 %, todėl kategorijų vidurkiai nėra tiesiogiai lygiaverčiai ir rodo tik tą pasiūlymų dalį, kurioje procentas išspausdintas.
Skirtumą geriausiai parodo kraštinės reikšmės. Sūrių pasiūlymuose nurodyta nuolaida vidutiniškai siekia 21,2 %, plytelėse 44,9 %. Tarp jų išsidėsto visa kita, o visos maisto prekių grupės telkiasi arčiau sūrių galo. Dėsningumas nepriklauso nuo grupės dydžio: bakalėja, viena gausiausių, lieka apačioje, o plytelės, kurių pasiūlymų vos kelios dešimtys, viršuje.
Kodėl kasdienės prekės nukainojamos sekliau
Nuolaidos dydis yra pardavėjo sprendimas, o ne prekės savybė, todėl tikslių motyvų iš leidinių duomenų nustatyti neįmanoma. Tačiau ekonomikos sąvokos nurodo kryptį. Paklausos elastingumas kainai rodo, kaip perkamas kiekis reaguoja į kainos pokytį: kasdienėse prekėse ta reakcija silpna, nes pabrangusios duonos ar pieno namų ūkis vis tiek pirks beveik tiek pat, o atidedamų prekių pusėje ji stipresnė.
Iš to kyla kelios galimos, bet iš leidinių duomenų neįrodomos priežastys, kodėl giliausi procentai atsiduria ne pirmo reikalingumo lentynose:
- Pirkimo sprendimas jau priimtas. Duona, pienas ir sūris į krepšelį keliauja ir be ženkliuko, tad gili nuolaida tokiai prekei papildomo pirkimo nesukuria tiek, kiek atidedamai prekei.
- Atidedamai prekei reikia priežasties. Šviestuvas ar plytelės perkami tada, kai tam yra konkreti aplinkybė, o nuolaida gali būti ta aplinkybė. Todėl procentas tokiose grupėse atlieka kitą funkciją nei maisto lentynoje.
- Mažesnė bazinė marža, mažiau vietos gilinti. Jei kasdienėje prekėje pradinis skirtumas tarp savikainos ir lentynos kainos yra mažesnis, aritmetiškai lieka mažiau vietos deklaruoti didelį procentą, nors pati kaina ir būtų konkurencinga.
Visos trys yra aiškinimo versijos, o ne iš leidinių duomenų nustatyti faktai. Patikrinamas čia tik rezultatas: procentų pasiskirstymas pagal prekių grupes.
Grįžus prie infliacijos krepšelio, susidėlioja aiškesnis vaizdas. Jo kainų lygio pokytis apima ir tas prekes, kurios leidiniuose nukainojamos sekliausiai, o akcijų leidinys to nekompensuoja, nes giliausi jo procentai yra visiškai kitoje krepšelio dalyje.
Namų ūkiui iš to plaukia nepatogus niuansas. Jūsų mėnesio išlaidose reguliariausiai kartojasi būtent tos prekės, kurių nuolaidos yra seklesnės, o giliausios nuolaidos tenka pirkiniams, kurių per mėnesį galbūt nebus nė vieno. Todėl nuolaidų gylis ir reali taupymo galimybė nėra tas pats dalykas.
Ką tai reiškia mėnesio biudžetui
Praktinė išvada nėra „ignoruokite akcijas“. Ji paprastesnė: kasdienėms ir atidedamoms prekėms tinka skirtingos taisyklės, o prie jų prisideda pora bendrų patikrinimų.
- Kasdienes prekes planuokite pagal kainą, ne pagal procentą. Jei sūrio ar pieno produktų nuolaidos paprastai telpa į maždaug penktadalį kainos, laukti gilaus pasiūlymo nėra ko. Čia naudingiau lyginti kainą už kilogramą ar litrą tarp kelių greta esančių tinklų.
- Atidedamus pirkinius derinkite prie leidinių ciklo. Apšvietimo, grožio ir papildų prekėse procentai gerokai gilesni, o pats pirkimo momentas yra jūsų rankose. Būtent šioje pusėje kelių savaičių kantrybė duoda didžiausią skirtumą eurais.
- Procentą be antros kainos vertinkite atsargiai. Pagrindinių maisto prekių grupėse maždaug pusėje čia naudotų įrašų įprasta kaina neužfiksuota. Kai jos nėra, sutaupymo sumos eurais apskaičiuoti neįmanoma net ir tada, kai nuolaidos procentas nurodytas, tad belieka lyginti pačią akcijos kainą.
- Didesnį apsipirkimą planuokite iš leidinio, o ne lentynoje. Pavyzdžiui, Norfos leidiniuose galiojantys pasiūlymai sudėti į vieną vietą, tad pirkinių sąrašą prie jų galima pritaikyti dar namuose.
Biudžeto prasme svarbiausias yra pirmas punktas: kasdienėse prekėse keli procentai, pakartoti kas savaitę per metus, suminiu dydžiu aplenkia vieną gilią nuolaidą prekei, kurios jums vis tiek nereikėjo.
Ko šie duomenys nerodo
Pirma, visi dydžiai priklauso prekių grupėms, ne atskiroms prekėms. Iš jų nesužinosite, kur šią savaitę pigesnis konkretus sūrio gabalas ar pieno pakuotė, nes kiekvieno tinklo leidinyje tą pačią savaitę guli nevienodų gamintojų ir nevienodo svorio prekės. Dėl tos pačios priežasties kategorijos vidurkis nėra ir prekės kainos dinamika: jis rodo, kaip tą dieną atrodė leidinių pasiūla, o ne tai, kaip keitėsi konkrečios pakuotės lentynos kaina.
Antra, tai nėra pirkinių krepšelio kainos palyginimas tarp tinklų. Kategorijos vidurkis skaičiuojamas nuo kiekvieno tinklo savos pradinės kainos, tad apie galutinę sumą kasoje jis nieko nesako.
Trečia, tai vienos dienos būklė. Kiekvieno tinklo leidinys turi savo galiojimo trukmę, tad dalis čia suskaičiuotų pozicijų iškris anksčiau už kitas, o kartu pasislinks ir grupių vidurkiai. Kryptis tarp grupių yra stabilesnė už patį skaičių.
Nuolaidų gylio ir pirkinių krepšelio svorio neatitikimas yra ne prekybos anomalija, o natūrali pasekmė to, kaip skirtingai į kainą reaguoja būtiniausios ir atidedamos prekės. Praktiška išvada namų ūkiui viena: biudžetą verta tvarkyti ten, kur sumos kartojasi kiekvieną savaitę, o į akcijų leidinius žvelgti kaip į priemonę laikui pasirinkti, ne kaip į pagrindinį taupymo įrankį.