Pensijų fondai šiemet uždirbo nepaisant pinigų atsiėmimo

2026-ieji Lietuvos pensijų kaupimo sistemai tapo išskirtiniais metais. Įsigaliojus pensijų kaupimo reformai, šimtai tūkstančių gyventojų nusprendė pasitraukti iš II pensijų pakopos ir atsiimti dalį sukaupto turto. Tačiau didžiulis pinigų išėjimas iš fondų nereiškė, kad jų investavimo rezultatai suprastėjo. Priešingai – iki šiol paskelbti duomenys rodo, kad pensijų fondai šiemet demonstruoja gana solidžius rezultatus.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos duomenimis, II pakopos pensijų fondų vidutinė svertinė investicinė grąža nuo 2026 metų pradžios iki II ketvirčio pabaigos siekė apie 9 proc. III pakopos fondų rezultatas tuo pačiu laikotarpiu buvo dar didesnis – apie 10,4 proc.

Vien per antrąjį ketvirtį II pakopos gyvenimo ciklo fondų vidutinė grąža sudarė apie 11,5 proc. Atskirų fondų rezultatai buvo nevienodi – priklausomai nuo dalyvių amžiaus grupės ir investavimo strategijos, ketvirčio grąža svyravo nuo maždaug 1,2 iki 17,8 proc.

Iš fondų pasitraukė šimtai tūkstančių žmonių

Šie skaičiai ypač reikšmingi todėl, kad tuo pat metu pensijų fondai susidūrė su precedento neturinčiu turto atsiėmimu. 2026 metų pirmąjį ketvirtį iš II pakopos pasitraukti nusprendė apie 514 tūkst. žmonių. Tai sudarė maždaug 37 proc. visų tuo metu kaupusiųjų.

Dėl šių sprendimų pensijų fondų turtas per pirmąjį ketvirtį sumažėjo 4,2 mlrd. eurų. Iš šios sumos apie 2,9 mlrd. eurų buvo išmokėti gyventojams, o dar 1,3 mlrd. eurų pervesta „Sodrai“.

Antrąjį ketvirtį pasitraukimo tempas jau buvo gerokai lėtesnis. Lietuvos banko duomenimis, iš II pakopos pasitraukė dar apie 104,5 tūkst. gyventojų. Liepos mėnesį jiems išmokėta 672 mln. eurų, o dar 272 mln. eurų pervesta „Sodrai“.

Taigi iki liepos pabaigos gyventojams per pirmąsias dvi pasitraukimo bangas buvo išmokėta apie 3,5 mlrd. eurų. Tai reiškia, kad pensijų kaupimo sistemoje šiemet vyko didžiulis turto persiskirstymas, tačiau jis savaime nereiškia, kad investicijos buvo nuostolingos.

Turto sumažėjo, tačiau investicijos augo

Mažesnė pensijų fondų valdomo turto suma šiuo atveju neturėtų būti automatiškai suprantama kaip blogesnis investavimo rezultatas. Didelę dalį turto sumažėjimo lėmė ne finansų rinkų kritimas, o tai, kad gyventojams buvo realiai išmokėti jų sukaupti pinigai.

2025 metų pabaigoje II ir III pakopos pensijų fondai valdė apie 11,1 mlrd. eurų turto. Prasidėjus išmokoms 2026 metais, bendra fondų valdomo turto suma sumažėjo iki maždaug 7 mlrd. eurų.

Tuo pat metu likusių fonduose dalyvių turtas ir toliau buvo investuojamas. II pakopos fondų investicijų rezultatus šiemet teigiamai veikė finansų rinkų pokyčiai, o didžiausią grąžą generavo rizikingesnes investicijas turintys fondai.

Jaunesniems kaupimo dalyviams skirti gyvenimo ciklo fondai didesnę turto dalį paprastai investuoja į akcijas. Todėl akcijų rinkoms kylant jų rezultatai gali būti aukštesni, tačiau kartu didėja ir galimų svyravimų rizika. Vyresniems gyventojams skirtuose fonduose rizikingesnių investicijų dalis palaipsniui mažinama.

Per metus iki 2026 metų II ketvirčio pabaigos II pakopos dalyvių investicijų grąža sudarė apie 906 mln. eurų. Tai rodo, kad net ir vykstant dideliam pinigų atsiėmimui investicinė veikla išliko pelninga.

Vienerių metų rezultatas negarantuoja ateities

Vis dėlto dabartinių rezultatų nereikėtų vertinti kaip garantijos, kad pensijų fondai tokią pačią grąžą generuos ir ateityje. Pensijų kaupimas yra ilgalaikis procesas, o finansų rinkų rezultatai skirtingais metais gali smarkiai skirtis.

Vertinant fondų veiklą taip pat svarbu atsižvelgti ne tik į nominalią investicijų grąžą, bet ir į periodines įmokas, išmokas bei taikomus atskaitymus. Lietuvos bankas pensijų fondų rezultatams vertinti skelbia ir vidinės grąžos normos (IRR) rodiklį, kuris leidžia tiksliau įvertinti faktinę dalyvio investicijų grąžą.

2026 metais pensijų kaupimo sistema Lietuvoje keičiasi ir dėl naujų pasitraukimo taisyklių. Pereinamuoju laikotarpiu gyventojai turi galimybę pasitraukti iš II pakopos. Pasitraukiantiems išmokamos jų pačių sumokėtos įmokos ir investicinė grąža, o valstybės bei „Sodros“ įmokų dalis paverčiama papildomais „Sodros“ pensijos apskaitos vienetais.

Todėl šių metų pensijų fondų rezultatus reikia vertinti dviem skirtingais aspektais. Viena vertus, sistema neteko reikšmingos dalies dalyvių ir milijardų eurų turto. Kita vertus, finansų rinkose investuoti likę pinigai iki šiol generavo teigiamą grąžą.

Galutinį 2026 metų rezultatą bus galima įvertinti tik pasibaigus metams, tačiau jau dabar aišku, kad masinis gyventojų pasitraukimas iš II pakopos nesustabdė pensijų fondų investicinio augimo. Priešingai, pirmojo pusmečio rezultatai rodo, kad fondams šie metai kol kas yra gana sėkmingi.