Fundamentalioji analizė

Fundamentalioji analizė – tai metodas, kurį investuotojai taiko siekdami nustatyti tikrąją vertybinių popierių, tokių kaip akcijos ar obligacijos, vertę, nagrinėdami su finansiniu turtu susijusius ekonominius ir finansinius veiksnius.

Pagrindiniai fundamentaliosios analizės etapai yra šie:

• Makroekonominė analizė: analizuojama bendra ekonomika ir rinkos sąlygos, įskaitant tokius veiksnius kaip ekonominiai rodikliai (BVP, užimtumo duomenys, infliacija), pramonės tendencijos ir rinkos ciklai.
• Rinkos analizė: tai apima bendrovės veiklos sektoriaus rezultatų analizę. Ji gali apimti rinkos dalies, konkurencijos, visos sektoriaus augimo ir ateities perspektyvų analizę.
• Įmonės analizė: analizuojami įmonės finansiniai duomenys ir veikla. Ji apima finansinių ataskaitų (pelno (nuostolio) ataskaita, balansas, pinigų srautų ataskaita), rodiklių (tokių kaip P/E santykis, skolos ir nuosavo kapitalo santykis, nuosavo kapitalo grąža) ir kokybinių veiksnių, tokių kaip valdymo kokybė, verslo modelis, įmonės valdymas ir konkurencinis pranašumas, analizę.

Vertindami šiuos aspektus, investuotojai siekia nustatyti tikrąją vertybinių popierių vertę ir atitinkamai priimti investicinius sprendimus. Jei nustatyta vertė yra didesnė už dabartinę rinkos kainą, vertybinis popierius gali būti geras pirkinys, ir atvirkščiai.

Fundamentalioji analizė yra ilgalaikės investavimo strategijos pagrindas, nes pagal ją daroma prielaida, kad rinka ilgainiui atspindės tikrąją vertybinių popierių vertę. Šis požiūris skiriasi nuo techninės analizės, kuri pirmiausia orientuota į trumpalaikius kainų pokyčius ir trumpalaikes tendencijas rinkoje.