Didžioji depresija

Didžioji depresija – tai giliausia ir ilgiausia XX amžiaus ekonominė krizė, prasidėjusi 1929 metais po Volstrito akcijų rinkos krachų ir apėmusi beveik visas pasaulio šalis. Jai buvo būdingas staigus pramonės gamybos kritimas, masinis nedarbas, bankų griūtys ir smarkiai sumažėjęs kreditavimas.

Kuo Didžioji depresija skiriasi nuo recesijos?

Pagrindinis skirtumas tarp Didžiosios depresijos ir įprastos recesijos yra nuosmukio gylis ir trukmė. Recesija – tai laikinas ekonominis sulėtėjimas, trunkantis kelis mėnesius, o Didžioji depresija buvo ilgalaikė, daugiau nei dešimtmetį trukusi krizė, kurios metu nedarbas JAV pasiekė 25 %, o pramonės gamyba smuko perpus.

Kokiame kontekste dažniausiai naudojamas terminas „Didžioji depresija“?

Terminas „Didžioji depresija“ dažniausiai vartojamas kalbant apie XX a. trečiojo dešimtmečio pasaulinę ekonominę krizę, jos priežastis ir poveikį. Jis taip pat naudojamas ekonomikos istorijoje, makroekonomikos teorijose ir lyginant su kitais nuosmukiais, pavyzdžiui, 2008 metų finansų krize. Ši krizė tapo atspirties tašku keinsizmo idėjoms plėtoti ir valstybinio reguliavimo svarbai pabrėžti.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kada prasidėjo Didžioji depresija?

Didžioji depresija prasidėjo 1929 m. spalį, kuomet įvyko Volstrito krachas – staigus akcijų kainų kritimas Niujorko biržoje.

Kokios buvo pagrindinės Didžiosios depresijos priežastys?

Tarp priežasčių minimos spekuliacinės burbulų pūtimasis akcijų rinkoje, perprodukcija, bankų silpnumas ir nepakankama valstybės reguliacija.

Kas buvo Naujasis kursas?

Naujasis kursas – JAV prezidento Franklino Ruzvelto inicijuota reformų programa, apėmusi bankų reguliavimą, viešuosius darbus ir socialinės apsaugos sistemos kūrimą.

Kiek laiko truko Didžioji depresija?

Ji tęsėsi maždaug nuo 1929 m. iki pat Antrojo pasaulinio karo pradžios, nors kai kurie ekonomistai atsigavimą sieja su karo pramonės pakilimu.

Susiję terminai

• Recesija
• Stagfliacija
• Infliacija
• Defliacija
• Ekonomikos ciklai
• Centrinis planavimas