Investavimas į obligacijas

Kas yra obligacijos?

Obligacijos – tai skolos vertybiniai popieriai, kuriuos išleidžia vyriausybės, korporacijos ir kiti subjektai, siekdami pritraukti kapitalo. Pirkdami obligaciją, iš esmės investuotojai skolina pinigus emitentui mainais į periodinius palūkanų mokėjimus ir pagrindinės investicijos dalies grąžinimą pasibaigus obligacijos išpirkimo terminui. Obligacijos laikomos fiksuotų pajamų investicijomis, nes palūkanų mokėjimai paprastai mokami fiksuota palūkanų norma ir pagal iš anksto nustatytą grafiką.

Obligacijos vaidina labai svarbų vaidmenį gerai diversifikuotame investiciniame portfelyje dėl santykinai mažesnės rizikos, palyginti su akcijomis, taip pat dėl gebėjimo generuoti reguliarias pajamas. Obligacijų įtraukimas į investicinį portfelį gali padėti subalansuoti bendrą riziką ir išlyginti grąžos svyravimus. Be to, obligacijos gali padėti apsisaugoti nuo ekonominio nuosmukio ar akcijų rinkos svyravimo laikotarpių, nes tokiu metu jų rezultatai paprastai būna geresni.

Obligacijos paprastai užtikrina mažesnę galimą grąžą nei akcijos, tačiau jos taip pat pasižymi mažesne rizika. Akcijos turi didesnio kapitalo prieaugio potencialą, tačiau yra labiau nepastovios ir priklausomos nuo rinkos svyravimų. Ir atvirkščiai, obligacijos siūlo labiau nuspėjamą pajamų srautą ir jas mažiau veikia trumpalaikiai rinkos pokyčiai. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad obligacijos nėra nerizikingos ir jų grąžai gali turėti įtakos įvairūs veiksniai, įskaitant palūkanų normas ir infliaciją.

Plačiau apie investavimą: Investavimas.

Obligacijų tipai

Vyriausybės obligacijos

Iždo obligacijos. Tai yra ilgalaikiai skolos vertybiniai popieriai, kuriuos išleidžia JAV Iždo departamentas. Jų išpirkimo terminas yra nuo 10 iki 30 metų ir jos laikomos vienomis saugiausių investicijų, nes yra visiškai užtikrintos pasitikėjimu JAV vyriausybe ir jos mokumu.
Savivaldybių obligacijos. Savivaldybių obligacijos – tai skolos vertybiniai popieriai, kuriuos išleidžia vietos valdžios institucijos arba jų agentūros, kad finansuotų viešuosius projektus.

Įmonių obligacijos

Investicinio reitingo obligacijos. Investicinio reitingo įmonių obligacijas išleidžia įmonės, turinčios gerus kredito reitingus, rodančius santykinai mažą įsipareigojimų nevykdymo riziką. Šios obligacijos paprastai duoda didesnį pelną negu vyriausybės obligacijos, kad kompensuotų papildomą kredito riziką, susijusią su investavimu į privačią bendrovę.
Didelio pajamingumo (šlamšto) obligacijos. Didelio pajamingumo arba „šlamšto” obligacijas išleidžia bendrovės, turinčios žemesnius kredito reitingus, rodančius didesnę įsipareigojimų nevykdymo riziką. Dėl šios padidėjusios rizikos didelio pajamingumo obligacijos yra pelningesnės už investicinio reitingo obligacijas. Nors šios obligacijos gali užtikrinti patrauklią grąžą, jos taip pat susijusios su didesne nuostolių rizika, jei emitentas neįvykdys savo skolinių įsipareigojimų.

Tarptautinės obligacijos

Išsivysčiusios rinkos. Išsivysčiusiose rinkose, pavyzdžiui, Europoje, Japonijoje ir Kanadoje, vyriausybių ir korporacijų išleistos tarptautinės obligacijos gali suteikti investuotojams papildomos diversifikacijos ir potencialios grąžos galimybių. Tačiau dėl jų investuotojai taip pat gali susidurti su rizika, susijusia su užsienio valiutos kursų svyravimu pagrindinės investuotojo naudojamos valiutos atžvilgiu.
Besivystančios rinkos. Besivystančių rinkų, tokių kaip Brazilija, Rusija, Indija ir Kinija, vyriausybių ir korporacijų išleistos obligacijos paprastai duoda didesnį pajamingumą dėl didesnės rizikos, susijusios su investavimu mažiau brandžios ekonomikos šalyse. Ši rizika gali apimti politinį nestabilumą, valiutų svyravimus ir mažesnį rinkos likvidumą.

Obligacijų fondai ir ETF

Obligacijų fondai ir biržoje prekiaujami fondai (ETF) suteikia investuotojams papildomas diversifikavimo galimybes. Šios investavimo priemonės gali būti veiksmingas ir ekonomiškai efektyvus būdas investuoti į obligacijas, ypač pavieniams investuotojams, kurie gali neturėti išteklių ar patirties patys sudaryti diversifikuotą obligacijų portfelį.

Ką apsvarstyti prieš investuojant į obligacijas?

Palūkanų normos

Poveikis obligacijų kainoms. Palūkanų normos turi atvirkštinį ryšį su obligacijų kainomis. Kai palūkanų normos didėja, obligacijų kainos paprastai mažėja, ir atvirkščiai. Taip yra todėl, kad, didėjant palūkanų normoms, naujai išleidžiamos obligacijos duoda didesnį pajamingumą, todėl esamos obligacijos su mažesniu pajamingumu tampa mažiau patrauklios investuotojams.
Pajamingumo kreivė. Tai yra skirtingo termino skolos vertybinių popierių palūkanų normų grafinis atvaizdavimas. Įprasta pajamingumo kreivė yra kylanti į viršų, o tai rodo, kad ilgalaikių obligacijų pajamingumas yra didesnis negu trumpalaikių obligacijų. Apversta pajamingumo kreivė atsiranda tada, kai trumpalaikių obligacijų pajamingumas yra didesnis už ilgalaikių obligacijų pajamingumą, ir tai gali signalizuoti apie galimą ekonomikos sulėtėjimą arba recesiją.

Emitento mokumas

Kredito reitingų agentūros. Kredito reitingų agentūros, tokios kaip Standard & Poor’s, Moody’s ir Fitch, vertina obligacijų emitentų kreditingumą ir suteikia kredito reitingus, remdamosi savo vertinimu apie emitento gebėjimą vykdyti skolinius įsipareigojimus. Aukštesni kredito reitingai rodo mažesnę kredito riziką, o žemesni – didesnę.
Įsipareigojimų nevykdymo rizika. Įsipareigojimų neįvykdymo rizika – tai galimybė, kad obligacijų emitentas nesugebės laiku sumokėti palūkanų arba pagrindinės sumos. Aukštesnius kredito reitingus turinčioms obligacijoms paprastai būdinga mažesnė įsipareigojimų neįvykdymo rizika, o žemesnius reitingus turinčioms obligacijoms būdinga didesnė įsipareigojimų neįvykdymo rizika. Įsipareigojimų neįvykdymo rizika gali turėti įtakos obligacijos kainai ir galimai investuotojo investicijų grąžai.

Išpirkimo terminas

Trumpalaikės obligacijos. Trumpalaikių obligacijų išpirkimo terminas yra trumpesnis nei penkeri metai, o jų pajamingumas paprastai yra mažesnis nei ilgesnės trukmės obligacijų. Šios obligacijos yra mažiau jautrios palūkanų normų svyravimams, todėl yra mažiau nestabilios ir tinka investuotojams, siekiantiems trumpalaikių pajamų ir kapitalo išsaugojimo.
Vidutinės trukmės obligacijos. Vidutinės trukmės obligacijų terminas yra nuo penkerių iki dešimties metų. Jos užtikrina didesnį pajamingumą negu trumpalaikės obligacijos ir paprastai yra vidutiniškai jautrios palūkanų normų pokyčiams.
Ilgalaikės obligacijos. Ilgalaikių obligacijų terminas yra ilgesnis nei dešimt metų, o jų pajamingumas paprastai būna didžiausias. Tačiau jos taip pat yra jautriausios palūkanų normų pokyčiams, todėl jų kaina labiau svyruoja.

Infliacijos rizika

Infliacijos rizika – tai galimas perkamosios galios praradimas dėl kylančių kainų. Investicijos su fiksuotomis pajamomis, pavyzdžiui, obligacijos, yra ypač jautrios infliacijos rizikai, nes jų palūkanų mokėjimai paprastai yra fiksuoti ir nedidėja kartu su infliacija. Norėdami sumažinti infliacijos riziką, investuotojai gali apsvarstyti galimybę investuoti į nuo infliacijos apsaugotus vertybinius popierius, pavyzdžiui, iždo vertybinius popierius, apsaugotus nuo infliacijos (TIPS).

Likvidumas

Likvidumas nurodo kaip lengvai obligaciją galima pirkti arba parduoti rinkoje, nepadarant didelės įtakos jos kainai. Vyriausybės obligacijos, ypač JAV iždo obligacijos, laikomos labai likvidžiomis investicijomis. Įmonių obligacijos, ypač turinčios žemesnį kredito reitingą, gali būti mažiau likvidžios ir sunkiau parduodamos.

Kaip pradėti investuoti per investavimo platformą?

Norėdami pradėti investuoti per investavimo platformą, sekite šiuos žingsnius:

Palyginkite platformas ir pasirinkite geriausiai atitinkančią jūsų prioritetus. Palyginkite platformų taikomus mokesčius, investavimo galimybes ir kitas funkcijas bei atsiliepimus. Pasirinkite patikimą platformą, kuri atitinka jūsų investavimo poreikius.
Atidarykite investavimo sąskaitą. Pasirinkę platformą, sukurkite paskyrą bei nurodykite visą reikiamą informaciją. Turėkite omenyje, kad jums taip pat gali tekti atsakyti į klausimus apie savo finansinę padėtį ir investavimo patirtį.
Patvirtinkite savo tapatybę. Susikūrę paskyrą turėsite patvirtinti savo tapatybę.
Papildykite savo sąskaitą. Norėdami pradėti investuoti turėsite į savo susikurtą platformos sąskaitą įnešti pinigų. Tą galėsite padaryti vienu iš platformos siūlomu būdu. Kai kurios platformos gali būti nustačiusios minimalią įnašo sumą.
Susipažinkite su sėkmingo investavimo principais. Prieš pradėdami investuodami skirkite laiko pasimokyti apie įvairias investavimo galimybes, strategijas ir su investavimu susijusias rizikas.
Susikurkite investavimo planą. Nustatykite savo finansinius tikslus, rizikos toleranciją ir investavimo laikotarpį.
Pasirinkite investicijas. Priklausomai nuo investavimo platformos specializacijos, pasirinkite į kokius konkrečius investicinius objektus norite investuoti.
Stebėkite savo portfelį. Reguliariai peržiūrėkite savo investicijas ir stebėkite jų rezultatus. Prireikus koreguokite savo portfelį, kad jis atitiktų jūsų investavimo planą ir tikslus.

Atminkite, kad investavimas yra susijęs su rizika, todėl būtina pasiruošti rinkos svyravimams ir galimiems nuostoliams.

Investavimo į obligacijas strategijos

Kopėčių strategija. Tai yra investavimo į obligacijas strategija, pagal kurią įsigyjama keletas obligacijų, kurių išpirkimo terminai išdėstyti dalimis. Šis metodas leidžia investuotojams gauti didesnį pajamingumą iš ilgesnės trukmės obligacijų, kartu išlaikant likvidumą ir sumažinant palūkanų normos riziką, nes dalis obligacijų portfelio sueina reguliariai ir gali būti reinvestuojama pagal vyraujančias palūkanų normas.
Štangos (barbell) strategija. Pagal štangos strategiją investuojama į trumpalaikių ir ilgalaikių obligacijų derinį, o į vidutinės trukmės obligacijas investuojama nedaug arba visai neinvestuojama. Šis metodas gali užtikrinti didesnę potencialią grąžą negu kopėčių strategija dėl didesnio ilgalaikių obligacijų pajamingumo. Tačiau taip pat investuotojui kyla didesnė palūkanų normos rizika.
Kulkų (bullet) strategija. Taikant kulkų strategiją investuojama į panašaus termino obligacijas ir taip sukuriama koncentruota pozicija konkrečiame pajamingumo kreivės taške. Šis metodas gali būti naudingas investuotojams, kurie turi konkretų investavimo laikotarpį arba numato palūkanų normų pokytį, kuris turės įtakos tam tikram pajamingumo kreivės segmentui.
Aktyvus ir pasyvus valdymas. Aktyvus obligacijų valdymas apima profesionalių investicijų valdytojų, kurie aktyviai perka ir parduoda obligacijas, siekdami viršyti lyginamojo indekso rezultatus, pasitelkimą. Kita vertus, pasyvusis valdymas apima investavimą į obligacijų fondus arba ETF, kurie seka tam tikrą indeksą, pavyzdžiui, Bloomberg Barclays U.S. Aggregate Bond Index. Pasyvaus valdymo mokesčiai paprastai būna mažesni nei aktyvaus valdymo, tačiau juo nesiekiama viršyti rinkos rezultatų.

Kaip investuoti į obligacijas?

Pirminė rinka

Pirminis obligacijų siūlymas. Obligacijos iš pradžių išleidžiamos pirminėje rinkoje per obligacijų siūlymus. Korporacijos ir vyriausybės išleidžia obligacijas, kad pritrauktų kapitalo savo veiklai, infrastruktūros projektams ar kitoms reikmėms. Pirminio siūlymo metu investuotojai gali įsigyti obligacijų tiesiogiai iš emitento, dažnai per investicinius bankus ar brokerius.
Aukciono procesas (vyriausybės obligacijoms). Vyriausybės obligacijos, pavyzdžiui, JAV iždo obligacijos, paprastai išleidžiamos aukciono būdu. JAV Iždo departamentas reguliariai rengia aukcionus, kuriuose investuotojai gali teikti konkurencinius arba nekonkurencinius pasiūlymus obligacijoms įsigyti. Konkurenciniuose pasiūlymuose nurodomas pelningumas, kurį investuotojas yra pasirengęs priimti, o nekonkurenciniai pasiūlymai leidžia investuotojui įsigyti obligacijų už aukcione nustatytą vidutinį pelningumą.

Antrinė rinka

Obligacijų brokeriai. Po pirminės emisijos obligacijos gali būti perkamos ir parduodamos antrinėje rinkoje per obligacijų brokerius. Šie tarpininkai palengvina sandorius tarp pirkėjų ir pardavėjų, dažnai sudarydami rinką, laikydami obligacijų atsargas ir nurodydami pirkimo ir pardavimo kainas.
Elektroninės investavimo platformos. Elektroninės investavimo platformos tampa vis populiaresnės prekybai obligacijomis, suteikdamos investuotojams prieigą prie plataus obligacijų asortimento ir sudarydamos sąlygas veiksmingai ir skaidriai nustatyti kainas.

Obligacijų fondų ir ETF pirkimas

Savitarpio fondų bendrovės. Investuotojai taip pat gali susipažinti su obligacijomis įsigydami obligacijų savitarpio fondų, kurie sutelkia investuotojų turtą ir investuoja į diversifikuotą obligacijų portfelį, akcijų. Savitarpio fondus galima įsigyti tiesiogiai iš fondų bendrovės arba per finansų patarėją ar finansų maklerio įmonę.
Tarpininkavimo įmonės. Biržoje prekiaujamus fondus (ETF), investuojančius į obligacijas, galima pirkti ir parduoti per finansų maklerio įmones, kaip ir akcijas. Obligacijų ETF yra efektyvus ir ekonomiškas būdas investuoti į diversifikuotą obligacijų portfelį, be to, jie pasižymi dienos likvidumu ir prekybos lankstumu.

Obligacijų vertinimo kriterijai

Pajamingumas iki išpirkimo termino (YTM). Pajamingumas iki išpirkimo termino yra plačiai naudojamas obligacijos bendros grąžos matas, kuriuo atsižvelgiama ir į palūkanų mokėjimus ir į bet kokį kapitalo prieaugį ar nuostolius, kurie gali atsirasti, jei obligacija bus laikoma iki išpirkimo termino. YTM daroma prielaida, kad visi palūkanų mokėjimai reinvestuojami tokia pačia norma, kaip ir dabartinis obligacijos pelningumas, ir pateikia vieną grąžos normą, kurią galima naudoti skirtingoms obligacijoms palyginti.
Dabartinis pelningumas. Dabartinis pajamingumas yra paprastas obligacijos metinių palūkanų pajamų, palyginti su jos rinkos kaina, matas. Jis apskaičiuojamas dalijant obligacijos metinį palūkanų mokėjimą iš jos dabartinės rinkos kainos. Nors einamąjį pajamingumą lengva apskaičiuoti ir suprasti, jis neatsižvelgia į kapitalo prieaugį arba nuostolius, kurie gali atsirasti, jei obligacijos kaina pasikeičia iki išpirkimo termino.
Pajamingumas iki pareikalavimo (YTC). Tai yra obligacijos bendros grąžos matas, jei emitentas ją pareikalavo arba išpirko prieš terminą. Į obligacijas, kurias galima išpirkti, dažnai įtraukiama nuostata, leidžianti emitentui išpirkti obligaciją už nustatytą kainą, paprastai su priemoka prie obligacijos nominaliosios vertės. YTC yra ypač svarbus išperkamoms obligacijoms, nes atsižvelgiama į galimybę, kad obligacija gali būti išpirkta anksčiau laiko.
Trukmė. Trukmė yra obligacijos kainos jautrumo palūkanų normų pokyčiams matas. Ilgesnės trukmės obligacijos yra jautresnės palūkanų normų svyravimams, todėl jų kaina labiau svyruoja. Trukmė gali būti naudojama obligacijos ar obligacijų portfelio palūkanų normos rizikai įvertinti ir skirtingų obligacijų rizikos profiliams palyginti.

Investavimo į obligacijas privalumai ir trūkumai

Privalumai

Pastovios pajamos. Obligacijos užtikrina nuspėjamą pajamų srautą, gaunamą reguliariai mokant palūkanas. Šios pajamos gali būti ypač patrauklios investuotojams, ieškantiems pastovaus pinigų srauto.
Mažesnė rizika. Obligacijos, ypač aukštos kokybės vyriausybės ir investicinio reitingo įmonių obligacijos, laikomos palyginti saugiomis investicijomis, palyginti su akcijomis. Kol obligacijų emitentas nevykdo mokėjimų, investuotojai gali tikėtis, kad suėjus terminui atgaus pagrindinę sumą. Dėl to obligacijos tinka investuotojams, norintiems išsaugoti savo kapitalą, arba tiems, kurie mažiau toleruoja riziką.
Diversifikacija. Obligacijų įtraukimas į portfelį gali padėti diversifikuoti bendrą riziką, nes obligacijos dažnai mažai koreliuoja su akcijomis. Tai reiškia, kad obligacijų rezultatai gali būti geri, kai akcijų rezultatai prastesni, o tai padeda sumažinti bendrą portfelio nepastovumą ir suteikia atsargą rinkos sukrėtimų laikotarpiais.
Apsauga nuo infliacijos. Tam tikros obligacijų rūšys yra apsaugotos nuo infliacijos augimo. Šios obligacijos koreguoja pagrindinės sumos ir palūkanų mokėjimus pagal vartotojų kainų indekso pokyčius, todėl padeda išsaugoti investuotojo perkamąją galią.
Mažesnis kainų svyravimas. Paprastai obligacijų kainos svyruoja mažiau nei akcijų, nes jų kainoms didžiausią įtaką daro palūkanų normų ir kreditingumo pokyčiai. Šis mažesnis kainų svyravimas gali būti patrauklus investuotojams, kurie labiau vengia rizikos arba ieško stabilesnės investicijos.
Likvidumas. Obligacijas, ypač vyriausybių obligacijas ir investicinio reitingo įmonių obligacijas, paprastai galima lengvai pirkti ir parduoti antrinėje rinkoje, todėl investuotojams suteikiamas tam tikras likvidumas. Tai leidžia investuotojams prireikus pasinaudoti savo kapitalu arba koreguoti savo portfelį atsižvelgiant į kintančias rinkos sąlygas.
Galimybė pasiekti pasaulines rinkas. Tarptautinės obligacijos suteikia investuotojams galimybę pasiekti įvairias pasaulio ekonomikas ir potencialiai pasinaudoti didesniu pelningumu besiformuojančiose rinkose arba išsivysčiusiose šalyse, kuriose yra palanki palūkanų normų aplinka. Tai gali dar labiau padidinti diversifikaciją ir suteikti papildomų pajamų galimybių.

Trūkumai

Palūkanų normos rizika. Tai yra tikimybė, kad obligacijų kainos sumažės dėl kylančių palūkanų normų. Kai palūkanų normos didėja, naujai išleistos obligacijos duoda didesnį pelną, todėl esamos obligacijos su mažesniu pelnu tampa mažiau patrauklios investuotojams. Ilgesnio termino ir mažesnių kuponų obligacijos yra jautresnės palūkanų normų pokyčiams, todėl jų kainos labiau svyruoja.
Nemokumo rizika. Tai – galimybė, kad obligacijų emitentas negalės laiku sumokėti palūkanų arba pagrindinės sumos. Obligacijoms, turinčioms aukštesnius kredito reitingus, paprastai būdinga mažesnė kredito rizika, o obligacijoms su žemesniais reitingais – didesnė kredito rizika. Įsipareigojimų neįvykdymo rizika gali turėti įtakos obligacijos kainai ir galimai investuotojo investicijų grąžai.
Reinvestavimo rizika. Reinvestavimo rizika – tai rizika, kad investuotojas negalės reinvestuoti obligacijos palūkanų mokėjimų arba pagrindinės obligacijos sumos, kurios palūkanų norma būtų lygi arba didesnė už pradinį obligacijos pajamingumą. Taip gali atsitikti, kai sumažėja palūkanų normos, todėl investuotojai priversti reinvestuoti mažesniu pelningumu ir dėl to gali sumažėti bendra grąža.
Infliacijos rizika. Tai yra galimas perkamosios galios praradimas dėl kylančių kainų. Investicijos su fiksuotomis pajamomis, tokios kaip obligacijos, yra ypač jautrios infliacijos rizikai, nes jų palūkanų mokėjimai paprastai yra fiksuoti ir nedidėja kartu su infliacija. Norėdami sumažinti infliacijos riziką, investuotojai gali apsvarstyti galimybę investuoti į nuo infliacijos apsaugotus vertybinius popierius, pavyzdžiui, iždo vertybinius popierius, apsaugotus nuo infliacijos (TIPS).
Likvidumo rizika. Likvidumo rizika yra tikimybė, kad investuotojas negalės parduoti obligacijos už teisingą kainą dėl pirkėjų trūkumo arba rinkos aktyvumo stokos. Vyriausybės obligacijos, ypač JAV iždo obligacijos, laikomos labai likvidžiomis investicijomis. Įmonių obligacijos, ypač turinčios žemesnius kredito reitingus, gali būti mažiau likvidžios ir sunkiau parduodamos.
Valiutos rizika (tarptautinių obligacijų atveju). Tai yra galimi nuostoliai dėl užsienio valiutos vertės pokyčių pagrindinės investuotojo valiutos atžvilgiu. Investuojant į tarptautines obligacijas, valiutų kursų svyravimai gali turėti įtakos investicijos vertei ir jos grąžai. Siekdami valdyti valiutos riziką, investuotojai gali apsvarstyti galimybę investuoti į nuo valiutos kurso apsaugotus obligacijų fondus arba ETF.