Kreditingumo vertinimas
Kreditingumo vertinimas, dar vadinamas kredito tikrinimu ar kredito patikra, yra potencialaus paskolos gavėjo mokumo įvertinimas. Juo siekiama patikrinti asmens finansinę padėtį ir perspektyvas vykdyti finansinius įsipareigojimus. Šio proceso metu gauta informacija padeda skolintojams nuspręsti, ar patvirtinti, ar atmesti paskolų paraiškas. Kreditingumo vertinimas yra privalomas kiekvienas paskolos davėjui pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
Kreditingumas vertinimas yra reikalingas dėl įvairių priežasčių. Jie leidžia paskolos davėjams įvertinti riziką ir nustatyti, ar tikėtina, kad laiku vykdysite prisiimtus įsipareigojimus ir grąžinsite paskolą. Jie taip pat padeda kredito davėjams nustatyti individualias palūkanų normas, kredito limitus bei kitas skolinimosi sąlygas, atitinkančius kiekvieno paskolos gavėjo rizikos profilį.
Kas turi didžiausią įtaką kreditingumo tikrinimui?
Mokumo vertinimas yra daugialypis procesas, kurio metu vertinami skirtingi jūsų finansinės padėties aspektai. Nors dažniausiai paskolos davėjai naudoja tuos pačius vertinimo kriterijus, kiekvienas jų taiko individualius kreditingumo vertinimo algoritmus. Dažniausiai kreditingumui vertinti naudojami šie asmens finansinės būklės aspektai:
- Kredito istorija. Jūsų kredito istorija yra bene svarbiausias elementas, kuris vertinamas atliekant kredito tikrinimą. Ji apima informaciją apie tai, kiek daug ir kaip dažnai skolinatės, kokius įsipareigojimus turite šiuo metu ir kaip juos valdote, ar laiku mokate kredito įmokas ir apmokate kitas sąskaitas, ar turite pavėluotų mokėjimų, ar esate laiku nevykdęs savo įsipareigojimų ar negrąžinęs paskolos.
- Pajamos. Jūsų pajamos yra dar vienas svarbus veiksnys, įtakojantis kreditingumo vertinimą. Jos suteikia paskolos davėjams informacijos apie jūsų gebėjimą grąžinti skolą. Dėl stabilių ir didelių pajamų skolintojams galite atrodyti mažiau rizikingas, todėl padidėja jūsų galimybės gauti kredito patvirtinimą.
- Pajamų šaltiniai. Be to, kiek uždirbate pinigų, taip pat atsižvelgiama į tai, iš kur tie pinigai gaunami. Kreditoriai paprastai teikia pirmenybę pastoviems, nuspėjamiems pajamų šaltiniams, todėl gauti paskolą gaunant atlyginimą yra lengviau, nei pasiskolinti gaunant pajamas tik iš individualios veiklos.
- Įsipareigojimai. Kreditoriai taip pat atsižvelgia į jūsų jau turimus įsipareigojimus.
- Įsipareigojimų ir pajamų santykis. Šis santykis yra itin svarbus. Lietuvoje kredito davėjas negali suteikti paskolos asmenims, jei jų mėnesio įsipareigojimai sudaro daugiau nei 40% mėnesio pajamų.
- Darbo stažas. Jūsų darbo stažas gali atspindėti jūsų pajamų stabilumą. Ilgas darbo stažas dabartiniame darbe skolintojams gali reikšti, kad turite patikimą pajamų šaltinį, o tai padidina jūsų galimybes grąžinti paskolą ar kreditą. Lietuvoje reikalaujamas bent 4 mėnesių darbo stažas paskutinėje darbovietėje.
- Amžius. Amžius taip pat yra vienas kriterijų, naudojamų kreditingumo vertinime. Jis ypač svarbus, kai kalbama apie pirmą kartą besiskolinančius asmenis. Jaunesni asmenys gali turėti trumpesnę kredito istoriją, todėl paskolos davėjams sunku įvertinti jų kreditingumą.
- Šeiminė padėtis. Nors šeimyninė padėtis neturi tiesioginės įtakos jūsų kredito balui, ji gali netiesiogiai paveikti kredito tikrinimo procesą. Pavyzdžiui, jei esate susituokę gali būti atsižvelgiama ir į jūsų sutuoktinio kredito istoriją.
Kaip sužinoti savo kredito reitingą ir pasitikrinti kredito istoriją?
Savo asmeninį kredito reitingą galite sužinoti apsilankę kreditų biuro „Creditinfo“ interneto svetainėje. Užsisakę paslaugos planą „MAN“, jūs turėsite galimybę pasitikrinti savo kredito istoriją bei stebėti jos pasikeitimus. Taip pat turėsite sužinoti savo kredito reitingą, matyti savo finansinius įsipareigojimus, mokėjimų istoriją ir kitus duomenis.
Kokios duomenų bazės naudojamos kreditingumo tikrinimui?
Kredito davėjai, tikrindami kreditingumą, naudojasi įvairiais jiems prieinamais šaltiniais. Su jais susipažinti galite kiekvieno kredito davėjo privatumo politikoje. Tačiau dažniausiai yra naudojamasi šiomis duomenų bazėmis ir registrais:
- „Sodros“;
- VĮ Registrų centro;
- Lietuvos banko Paskolų rizikos duomenų baze;
- Nekredituotinų asmenų sąrašu;
- Gyventojų registro tarnybos ir kt. duomenų bazėmis ir registrais.