Bretton Woods sistema

Bretton Woods sistema (angl. Bretton Woods system) – tai tarpvalstybinis susitarimas, kuriuo pagrindu XX a. viduryje buvo nustatytos pagrindinių pasaulio valstybių komercinių ir finansinių santykių taisyklės. Susitarimas buvo sudarytas per Jungtinių Tautų pinigų ir finansų konferenciją, vykusią 1944 m. liepos 1-22 d. Bretton Vudse, Naujajame Hampšyre.

Pagal Bretton Woods sistemą buvo nustatyti tarptautiniai valiutų kursai, pagal kuriuos JAV doleris buvo susietas su auksu 35 JAV dolerių už unciją kursu, o visos kitos valiutos buvo susietos su JAV doleriu. Dėl to JAV doleris tapo pagrindine pasaulio rezervine valiuta.

Pagal šią sistemą taip pat buvo įsteigti Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ir Pasaulio bankas. TVF buvo skirtas stebėti valiutų kursus ir skolinti rezervinę valiutą šalims, turinčioms prekybos deficitą, o Pasaulio bankas įsteigtas teikti finansinę ir techninę pagalbą besivystančioms šalims plėtros programoms (pvz., infrastruktūrai), kuriomis tikimasi pagerinti tų šalių žmonių ekonomines perspektyvas ir gyvenimo kokybę.

Bretton Woods sistema baigėsi 1971 m., kai JAV vienašališkai nutraukė JAV dolerio konvertavimą į auksą, taip iš esmės nutraukdamos sistemos veikimą. Šis veiksmas, vadinamas Niksono šoku, lėmė dabartinį svyruojančių valiutų kursų režimo atsiradimą.