Filipso kreivė
Filipso kreivė – tai ekonominė koncepcija, sukurta A. W. Phillipso, teigianti, kad infliacija ir nedarbas yra susiję atvirkštiniu ryšiu. Kai nedarbas mažėja, infliacija linkusi didėti, ir atvirkščiai. Šis ryšys paaiškinamas augančia ekonomika: didėjant darbo vietų skaičiui ir mažėjant nedarbui, kyla atlyginimai, o tai skatina bendrą kainų lygio augimą.
Kuo Filipso kreivė skiriasi nuo natūralaus nedarbo lygio?
Nors Filipso kreivė rodo tiesioginę priklausomybę tarp infliacijos ir nedarbo, natūralaus nedarbo lygio sąvoka šį ryšį papildo: ilgainiui ekonomika grįžta prie tam tikro nedarbo lygio, nepriklausomai nuo infliacijos. Vadinasi, trumpalaikėje perspektyvoje kreivė veikia, tačiau ilguoju laikotarpiu ši priklausomybė silpnėja arba išnyksta, nes ima veikti kiti struktūriniai veiksniai.
| Kriterijus | Filipso kreivė | Natūralaus nedarbo lygis |
|---|---|---|
| Laikotarpis | Trumpalaikė priklausomybė | Ilgalaikė pusiausvyra |
| Ryšys | Atvirkštinis ryšys tarp infliacijos ir nedarbo | Nedarbo lygis, nepriklausomas nuo infliacijos |
| Politikos taikymas | Galimybė rinktis tarp infliacijos ir nedarbo | Ilgesnėje perspektyvoje pasirinkimas išnyksta |
Kokiame kontekste dažniausiai naudojamas terminas „Filipso kreivė“?
Filipso kreivė dažniausiai aptariama makroekonomikos ir pinigų politikos diskusijose, kai svarstoma, kaip centriniai bankai gali subalansuoti infliacijos ir nedarbo tikslus. Ši sąvoka taip pat aktuali analizuojant stagfliacijos reiškinį, kai tuo pačiu metu auga ir infliacija, ir nedarbas, kas prieštarauja klasikiniam Filipso kreivės modeliui. Šiuolaikinėje literatūroje ji dažnai minima kartu su NAIRU ir racionalių lūkesčių teorija.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ką rodo Filipso kreivė?
Filipso kreivė iliustruoja atvirkštinę priklausomybę tarp infliacijos ir nedarbo lygio – didėjant vienam, kitas mažėja.
Kodėl Filipso kreivė buvo kritikuojama?
Pagrindinė kritika kilo po 1970-ųjų stagfliacijos, kai aukštas infliacijos ir nedarbo lygis egzistavo kartu, paneigdamas paprastą atvirkštinį ryšį.
Ar Filipso kreivė vis dar aktuali?
Šiuolaikinės teorijos, tokios kaip NAIRU, rodo, kad trumpuoju laikotarpiu ryšys gali egzistuoti, bet ilguoju – ne, todėl kreivė vertinama atsargiai.
Kas sukūrė Filipso kreivę?
Ją 1958 m. pirmą kartą aprašė ekonomistas A. W. Phillipsas, remdamasis Jungtinės Karalystės duomenimis.